ANGLIŠKAS SIDRAS
Britai, nors jiems tai ir nėra labai būdinga, gan tyliai prisiima pasaulinės sidro motinos pareigas ir kantriai laikydamiesi ilgamečių tradicijų stengiasi ir toliau puoselėti tikrąsias šio gėrimo gamybos vertybes. Didžioji Britanija buvo ir iki šiol yra lyderė ne tik sidro gamyboje, bet ir vartojime. Salyne per 2015 m. buvo suvartota šiek tiek daugiau nei 40% viso pasaulyje suvartoto sidro ir šie stulbinantys bei ilgus metus labai neženkliai besikeičiantys skaičiai pastūmėjo mane iš arčiau pažinti angliško sidro pasaulį.
Anglijoje sidras gaminamas naudojant lygiai tas pačias technologijas kaip ir visame likusiame pasaulyje, tačiau tik britai gali didžiuotis su niekuo nesupainiojamomis sidrinių obuolių skoninėmis savybėmis. Tik čia gyvos rūšinių (vienos obuolių veislės) sidrų gamybos tradicijos ir dauguma gamintojų iki šiol patys augina obuolius bei kriaušes ir visas gamybos procesas dažniausiai yra valdomas vienos šeimos rankomis.
Sidro gamybai tinkamiausias obuolių veisles britai skirsto į keturias grupes: sweet (saldūs, desertiniai obuoliai), bitter sweet (karčiai saldūs, mažai rūgšties ir daug taninų turintys obuoliai), sharp (rūgštūs obuoliai) ir bittersharp (daug taninų ir rūgšties turintys obuoliai). Daugiausiai britiško stiliaus sidro pagaminama iš bittersweet ir bittersharp obuolių, dominuojančios veislės nešioja Dabinett, Yarlington Mill, Kingston Black, Tremlets Bitter, Stoke Red, Foxwhelp, Redtreak vardus.
Klasikinį angliško sidro asortimentą sudaro sausas (ang. dry), pusiau saldus arba pusiau sausas (ang. medium) ir kriaušių sidras (ang. perry). Prie klasikos taip pat sparčiai artinasi žiemai skirti, cinamonu, muskatu ir gvazdikėliais gardinti mulled sidrai. Šie ant stalo dažniausiai atkeliauja šilti, dideliuose induose su apelsino riekėmis.
Kiekvieno tikro brito sidrininko garbės reikalas yra savo gaminių krepšelyje turėti bent kelias rūšinio sidro opcijas. Rūšiniai sidrai, skirtingai nuo kitų, gaminami tik iš vienos pasirinktos obuolių veislės, jų skonyje užkoduojama kiekvienais metais vis kito derliaus nešama žinutė ir tokios sidro rūšys suteikia sidrininkams galimybę pasitelkti savo meistriškumą ir parodyti skaniausius obuolio apvalumus. Dažniausiai rūšiniams sidrams gamintojai renkasi Dabinett, Yarlington Mill, Redstreak, Kingston Black ar Stoke Red obuolių veisles, įdomu tai, kad tokio sidro dėl riboto žaliavos kiekio pagaminama mažai, o panaudotą obuolių veislę dažniausiai diktuoja pats sidro pavadinimas.
Sidro pavadinimų kūrybai anglai, kaip įprasta, daug laiko neskyrė ir dauguma jų nuėję įprastu keliu gaminius paženklino savo pavarde bei papildė salyno gamtai artimais objektais. Salų paukščiai bei žvėrys, mistiniai apylinkių personažai ar legendomis apipinti pasakų veikėjai dažnai sidro pavadinimuose gretinami prie tokių sidrininkų šeimų kaip Bulmers, Westons, Thatchers, Sheppy’s, Hogan’s, Perry’s, Dunkertons ar Gwatkin pavardžių.
Pagrindiniai ir stipriausi sidro gamybos regionai yra išsidėstę pietvakarinėje salyno dalyje. Būtent Hereforde, Somersete, Ilminsteryje ir Tauntone dėl palankaus klimato ir tinkamo dirvožemio amžius buvo kultivuojamas sodininkystės ir sidro gamybos amatas.
Mykolas Ševčenka, „Sidro Namai”, 2016 gegužė, Vilnius