SIDRAS. GĖRIMAS VIS DAR IEŠKANTIS KELIO LINK LIETUVIŠKO STALO
Dažnas išgirdęs žodį sidras nevalingai įsivaizduoja saldų angliarūgšte prisotintą obuolių ar kriaušių skonio gėrimą išpilstytą į spalvomis akį traukiančias skardines. Tuo pačiu retas kuris bent apytiksliai žino, koks yra tikro sidro skonis, iš ko šis gėrimas tradiciškai gaminamas ir kokios yra tikrosios jo kilmės šaknys.
Situacija natūrali, nes lietuvių tauta, kaip ir dauguma aplink Lietuvą esančių kaimyninių šalių, net ir turėdamos nemažai obuolius auginančių ūkių iki šiol negali pasigirti giliomis sidro gamybos tradicijomis ar bent jau dėmesio vertu vietinio sidro pasirinkimu. Šiuo metu tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje ir Estijoje veikia vos po vieną tikro sidro gamintojo vardo vertą įmonę ir kiekvieną jų šiandien drąsiai galime vadinti šių laikų sidro gamybos pionieriais bandančiais išnaudoti nepelnytai užmiršto vaisiaus potencialą ir savo šalyje sukurti amatininkų principais gaminamo sidro tradicijas bei teisingu supratimu paremtą šio gėrimo vartojimo kultūrą.
Kol didieji Lietuvos gamintojai bei prekybininkai sidro kategorijai didelio dėmesio neskiria, o mažųjų gretos plečiasi labai lėtai – iniciatyvą, su tikslu išjudinti ledus, į savo rankas perima sidro entuziastai. Šiuo metu sostinėje ir visoje Lietuvoje veikia dvi išskirtinai sidrui dedikuotos vietos. Viena jų – šeimyninis Vilniuje, Pylimo g. įsikūręs restoranas-krautuvėlė vardu „Sidro Namai”. Sidro aktyvistų Mildos Monstavičiūtės ir Mykolo Ševčenkos valdoma ir atidžiai prižiūrima vieta, su edukaciniu siekiu lietuvių vartotojams pristatyti tikro angliško bei ispaniško sidro skonių lobynus, duris atvėrė 2014 m. viduryje. Savo svečiams ir lankytojams „Sidro Namai” siūlo virš dvidešimties skirtingų sidro rūšių, restorano maisto meniu buvo kurtas mąstant apie sidro bei maisto draugystę, įkvėpimo kūrybos procese buvo semiamasi iš giliomis sidro gamybos tradicijomis garsėjančios Anglijos salų virtuvės.
Didžioji dalis sidro į „Sidro Namų” lentynas atkeliauja tiesiai iš mažų ir dažniausiai šeimų valdomų Anglijos bei Ispanijos ūkių. Prioritetas formuojant „Sidro Namų” gėrimų asortimentą yra skiriamas natūralumui, tradicijų puoselėjimui bei gaminiams, kurių visas gamybos procesas pradedant obuolių bei kriaušių auginimu ir baigiant išpilstymu į butelius vyksta vienose rankose: „Mūsų pristatomo sidro pagrindą sudaro mažų sidro gamintojų gaminiai. Atstovaujame vardus, kurie nesiekia patenkinti besotės pasaulio rinkos poreikio, sidro gamina tiek, kiek patys užaugina žaliavos ir dirbtiniais preparatais nebando suvienodinti kasmet besikeičiančių vaisių skoninių savybių. Nuo tokių gamintojų gaminių, mano akimis, ir turėtų prasidėti bet kurio žmogaus pažintis su sidru”, – taip apie „Sidro Namų” filosofiją bei sidro vartojimo kultūros vystymo pradžią Lietuvoje kalba Mykolas.
Bandydamas nupasakoti pasaulinę sidro situaciją Mykolas išskiria Anglijos pietvakarinę dalį, Prancūzijos Normandijos bei Ispanijos Asturijos regionus. Būtent čia, dėl palankiausių klimato sąlygų ir amžius skaičiuojančių sidro gamybos tradicijų, susikoncentravę pagrindiniai planetą tikru obuoliniu aprūpinantys gamintojai. Siekdami gilesnio pažinimo Milda ir Mykolas 2015 metų vėlyvą rudenį, per patį derliaus nuėmimo įkarštį leidosi į kelionę Anglijos sidro keliais. Per savaitę trukusią išvyką „Sidro Namų” idėjos autoriai nukorė virš tūkstančio mylių vingiuotais kaimų keliais, aplankė pačių atstovaujamus gamintojus bei gyvai išvydo tai, kuo iki tol gyveno per atstumą. Užburiantys kilometrus besidriekiančių ir gausiai vaisiais aplipusių obelynų vaizdai, galimybė pažinti sidro gamybai tinkamų obuolių veisles, skirtingas gamybos technikas bei išgirsti gyvai pasakojamų sidro pasaulio legendų sutvirtino keliavusių tikėjimą vykdoma veikla ir suteikė tikėjimo, kad ir Lietuva vieną dieną papildys pasaulinį sidro žemėlapį. Papildys ne tik literatūrinėmis žiniomis, bet ir tvirtais vietinio sidro vardais.
Mykolas Ševčenka, „Sidro Namai”, 2016 sausis, Vilnius